A Travellerspoint blog

12 Skyrius: Nicaragua - Granada ir Isla Ometepe

sunny 33 °C
View El Mundo Latino on GRai's travel map.

Granada - Leono priesingybe ir svarbiausias konkurentas nuo pat abieju miestu ikurimo. Abu kaip simboliai; Granada - turto, kulturos, jei norit, ir kapitalizmo, Leonas - proletariato, socializmo ir komunistiniu diskusiju, kurioms seni revoliucionieriai iki siol susirenka milziniskame pastate miesto centre. Neatrodo, kad kas nors labai keistusi del to ar veiktu kokia lygiava. Granada susitvarkiusi ir toliau tvarkoma, su restauruotom baznyciom ir gatvem, kazkur issivezusi siuksles (gal ir cia pat uz miesto, bet nors ne prie graziausiu baznyciu), o Leono paveldas tarsi paliktas griuti. Kartais atrodo, lyg skurdas ten butu puoselejama vertybe. Granados dailumas ir svara patraukia, ir fakta, kad cia dali dienos nera nei vandens, nei elektros (vis del tu paciu vulkaniniu reiskiniu), tarsi lengviau istvert baisingam vidurdienio karsty. Nikaragvos ezero kaimynyste nepadeda, tik priduoda karstos dregmes. Ilgai vaikstinejom gatvem, gerem kava, grozejomes architektura, skaniai valgem, uzsukom susipazint su nikaragvietiskais cigarais, sokom. Ten praleistas laikas buvo vienas is tu, kai nieko labai neveiki ir gerai ;)

Nezinau, kaip perteikti ta silta jausma, kuri paliko Ometepes sala Nikaragvos ezere ir kuri buvo musu paskutine stotele pries Kosta Rika. Sudaryta is dvieju grazuoliu ugnikalniu spalvotais slaitais, silta, nepaprastai tropine ir zalia, pakankamai traukianti turistus, bet kol kas neitiketinai rami, be daugiaauksciu viesbuciu, su naturaliais saltiniais, lagunomis, kriokliais, su laisvai vaikstinejanciom didziulem karvem, arkliais, parsiukeliais (nors nieko zavaus, kad pastarieji eda viska, ka randa pakelese) ir tiesiai virs tavo galvos mangais besimegaujanciomis bezdzionemis. Beje, ezeras labai primena Baltijos jura, tik kur kas siltesnis :)

Labai jau knietejo palypet i didesniji is ugnikalniu. Susiradom gida ir su dar 7 kompanionais patraukem i zygi. Lipom tik i mazdaug 1 km auksti, kol baigesi medziai ir buvo galima grozetis vaizdu. Iki virsunes toliau ir reikia irangos. Kelios valandos gryno kopimo tankiai apaugusiu slaitu tarp egzotiniu geliu ir sukaujanciu bezdzioneliu bei ne ka lengvesnio nusileidimo atsipirko su kaupu. Pridekim dar kita diena, praleista tingiai su pora nauju pazistamu vaikstinejant po sala, pasimaudant saltiniuose ir pasmaguriaujant sviezia zuvim...

Beje! Niekad nesitikejom, kad sioj kelionej teks kalbet rusiskai, ir dar su vietiniu gyventoju. Musu viesbutelio saloj vadybininkas Hanibalas (vien vardas ko vertas), pasirodo, mokesis buvusioj TSRS, kazkur Astrachanej, paskui kuri laika gyvenes Taline, ismokes rusiskai. Ka cia zinosi, gal ir buvo su tuometiniu saugumu susijes, nepaklausem... :)

Kazkuriam kelioniu knygos tekste skaiciau, kad Nikaragva is pradziu gali pasirodyt ne tokia draugiska ar patraukli, bet paskui nepastebimai pavergia, ir is jos isvaziuoji praturtejes labiau nei kada nors galejai tiketis. Taikliai pastebeta. Nikaragva mums islieka nuostabiausia is aplankytu Centrines Amerikos saliu, vienintele is to regiono, i kuria labai noretusi sugrizti.

Posted by GRai 11:33 Archived in Nicaragua

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

This blog requires you to be a logged in member of Travellerspoint to place comments.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint